Matavimo priemonių priėmimas 8 5 2306365 vmc@vmc.lt

Nacionaliniai etalonai (masė, geometrija, slėgis)

AB „Vilniaus metrologijos centras“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 595 patvirtintu matavimo vienetų valstybinių etalonų sąrašu, kuria masės etaloną pagal patvirtintą Lietuvos masės vieneto etalono pradinę techninę užduotį.

Valstybinio masės vieneto etalono sukūrimą ir patikimos sieties grandinės realizavimo būtinybę sąlygojo Lietuvos pramonės poreikiai, mokslinių tyrimų plėtra šalyje, siekis tapti Metro konvenciją (CIPM MRA) pasirašiusių šalių bendruomenės lygiateise nare ir prisijungti prie daugiašalio etalonų ir kalibravimo liudijimo pripažinimo susitarimo.

Masės vieneto valstybinio etalono komplekso sudėtis:

  • 3 cilindro formos nerūdijančio plieno 1 kg svarsčiai pagal OIML klasifikaciją priskiriami E0 tikslumo klasei. Svarsčiai kalibruoti PTB (Vokietijoje) institute, nustatant masės ir tankio/tūrio bei magnetinių savybių parametrus. Masės neapibrėžtis – 30 µg.
  • Pamatiniai svarsčių rinkiniai – E1 tikslumo klasės svarsčių rinkiniai nuo 1 mg iki 20 kg.
  • Masės komparatoriai, matavimų sritis nuo 1 mg iki 20 kg.

Naudojant turimą masės vieneto etalono kompleksą yra atliekami žemesnio metrologinio lygmens etalonų arba etaloninių matavimo priemonių kalibravimo darbai 1 mg … 20 kg srityje, laiduojant jų metrologinę sietį su valstybiniu masės vieneto etalonu.

Masės vieneto valstybinis etalonas, kaip ir kiti valstybiniai etalonai, reikalingas, kad šalyje atliekami matavimai būtų pripažįstami tarptautiniu mastu. AB „Vilniaus metrologijos centras“ ir Lietuvos energetikos institutas (LEI), kaip paskirtieji institutai (DI), kartu su Fizinių ir technologijų mokslo centru (FTMC), kuris Lietuvoje atstovauja Nacionalinį metrologijos institutą, pasirašė tarptautinį CIPM MRA susitarimą, kuriuo įsipareigoja:

  • patvirtinti MRA kalibravimo ir matavimo galimybių duomenų bazės kūrimo procesą;
  • pripažinti raktinių ir papildomų tarplaboratorinių palyginimų rezultatus, kaip pateikta duomenų bazėje;
  • pripažinti kitų šalių NMI kalibravimo ir matavimo galimybes, kaip nurodyta duomenų bazėje.

CIPM MRA sutarties tikslai:

  • nustatyti nacionalinių matavimo etalonų, naudojamų NMI, lygiavertiškumo laipsnį;
    patvirtinti kalibravimo ir matavimo liudijimų, išduotų NMI, daugiašalį pripažinimą;
  • susitarimas turi būti vyriausybių ir kitų susitarimo šalių techninis pamatas platesniems tarptautinės prekybos ir reguliavimo reikalų susitarimams.

Pagrindiniai NMI tikslai, kuriuos kelia CIPM MRA reikalavimai:

  • užtikrinti matavimų sietį su SI sistemos vienetais;
  • dalyvauti atitinkamuose tarptautiniuose valstybinių etalonų palyginimuose, projektuose;
  • NMI sukurta kokybės vadybos sistema turi būti pripažinta EURAMET regioninėje metrologijos organizacijoje.

Pagal EURAMET reikalavimus, kiekvieno NMI kokybės vadybos sistema turi būti patvirtinta EURAMET Kokybės techniniame komitete. 2016 m. balandžio 13 d. įvykusiame EURAMET TC-Q komiteto posėdyje buvo pristatytas pranešimas „AB„ Vilniaus metrologijos centras“ kokybės vadybos sistema“. Kokybės techninis komitetas TC-Q įvertino, kad AB „Vilniaus metrologijos centras“ 2010-2015 m. vadybos kokybės sistema atitinka CIPM MRA, EURAMET ir ISO 17025 standarto reikalavimus, todėl kokybės vadybos sistemai išreiškė pasitikėjimą (angl. Confidence given). Tuo pačiu užtikrintas pasitikėjimas ir AB „Vilniaus metrologijos centras“ tarptautinėje KCDB duomenų bazėje paskelbtoms geriausioms kalibravimo ir matavimo galimybėms (CMC).

Masės vieneto valstybinio etalono laboratorija atstovauja Lietuvos Nacionalinį metrologijos institutą regioninių EURAMET ir COOMET metrologijos organizacijų Masės ir susijusių dydžių techniniuose komitetuose.

Dalyvavimas tarptautiniuose tarplaboratoriniuose palyginimuose:

Valstybinio etalono atkuriamų verčių patikimumas pasiektas dalyvaujant tarptautiniuose palyginimuose. Sėkmingi tokių lyginimų rezultatai buvo pasiekti ne tik patikimai atkuriant masės dydžio vienetą ir jo skalę visoje matavimų srityje, bet ir užtikrinant šio proceso ilgalaikį stabilumą ir nepriklausomumą nuo įtaką darančių faktorių.

Dalyvauta šiuose tarptautiniuose palyginimuose:

  • Regioniniai raktiniai palyginimai EURAMET.M.M-K2 “1 kilogramo masės etalonų palyginimas masės skalės realizavimo metodu” (angl. “Comparison of mass standard in multiples and submultiples of the kilogram”). Kalibruoti svarsčiai: 10 kg, 500 g, 20 g, 2 g, 100 mg. Pilotinė laboratorija – SP (Švedija).
  • Regioniniai raktiniai palyginimai EURAMET.M.M-K4 “1 kilogramo masės nerūdijančio plieno etalonų palyginimas” (angl. “Comparison of mass standards of the kilogram (stainless steel)”). Kalibruotas 1 kg svarstis. Pilotinė laboratorija – NPL (Didžioji Britanija).

Palyginimų rezultatai publikuoti BIPM duomenų bazėje.

Masės vieneto etalonas organizuoja ir koordinuoja Lietuvos laboratorinius palyginamuosius matavimus masės srityje.

2014 m. Lietuvoje buvo organizuoti tarplaboratoriniai palyginimai masės srityje – projektas Nr. 78 „Lietuvos tarplaboratoriniai palyginamieji kalibravimai. Svarsčių kalibravimas. 1 kg, 200 g, 200 mg“.

17-oji Generalinė matų konferencija 1983 m. įvedė naują bazinio ilgio vieneto metro apibrėžimą: metras – tai atstumas, kurį nuskrieja šviesa vakuume per 1/293 792 458 sekundės dalį. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir tapus savarankiška valstybe, iškilo būtinybė turėti savo valstybinius etalonus. 1997 metais buvo pasirašyta Galinių ilgio matų vieneto valstybės etalono kūrimo, saugojimo, naudojimo tobulinimo VĮ „Vilniaus Metrologijos centras“ techninė užduotis. Galinių ilgio matų vieneto valstybės etalonas sukurtas ir 2002 m. patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu “Dėl matavimo vienetų valstybinių etalonų patvirtinimo“. Tai pamatinio lygmens etalonas, kurio matavimo ribos nuo 0,5 mm iki 100 mm, neapibrėžtis mažesnė kaip (0,05+0,5 L) m, čia L – m.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1400“ Dėl matavimo vienetų valstybinių etalonų patvirtinimo“ patvirtintas toks galinio ilgio mato valstybinis etalonas:
„Atkuriamo galinio ilgio mato ribos nuo 0,5 mm iki 100 mm, neapibrėžtis nuo 50 nm iki 100 nm“.
Patvirtintas valstybinis galinių ilgio matų etalonas įgalina ilgio vieneto vertės saugojimą ir perdavimą ribose nuo 0,5 iki 100 mm. Sudarant blokus iš etaloninių galinių ilgio matų, ilgio vieneto vertės perdavimo ribos gali būti praplėstos iki 175 mm.

Etalonai susieti su pirminiai etalonais, esančiais PTB (Vokietija), GUM (Lenkija), DTU (Danija), MIKES (Suomija)
Lietuvos valstybinis galinių ilgio matų etalonas skirtas išsaugoti ir perduoti ilgio vertę 0,5-100 mm ribose esant išplėstinei neapibrėžčiai ne didesnei už (0,046+0,58L)m, L-metrais.
Etalono kompleksą sudaro trys galinių ilgio matų K tikslumo klasės (pagal ISO 3650:1998 (E) rinkiniai, pagaminti Šveicarijoje ir Vokietijoje, palyginimo metodu veikiantis galinių ilgio matų komparatorius Mahr 826 (Vokietija).
Mūsų misija yra užtikrinti Lietuvos Respublikoje naudojamų matavimo priemonių sietį nepertraukiamoje sieties grandinėje su Europos valstybių ir tarptautiniais etalonais, taikant pasirinktos neapibrėžties lyginimo būdą, atsakingai ir profesionaliai atstovauti valstybės interesams teikiant metrologijos paslaugas.
Vieneto vertė perduodama mažesnio tikslumo galiniams ilgio matams per 2-3 sieties pakopas. Panaudojant mažesnio tikslumo galinius ilgio matus yra kalibruojamos tokios matavimo priemonių grupės: slankmačiai, mikrometrai, matavimo galvutės, kontaktiniai interferometrai, ilgio matavimo mašinos, vidmačiai, gylmačiai, indikatoriai, stormačiai, dangų storio matuokliai, srieginių sujungimų parametrų matavimo priemonės. Geležinkelio šablonai ir medienos matavimams naudojami ilgio matai taip pat yra susieti su Valstybiniu galinio ilgio mato  etalonu.
Kaip atraminiai ir darbiniai etalonai naudojami mažesnio tikslumo galiniai ilgio matai.
Lietuvoje kalibruojamų ilgio matavimo priemonių kalibravimo galimybės, panaudojant Valstybės galinių ilgio matų etaloną yra įtrauktos į BIPM duomenų bazę ir tai reiškia, kad visi Lietuvoje atliekami ilgio matavimai, kurie yra susieti su Valstybės etalonu, yra pripažįstami ES erdvėje.

Galinių ilgio matų etalonas organizuoja ir koordinuoja Lietuvos laboratorinius palyginamuosius matavimus ilgio srityje.
Buvo organizuoti šie tarplaboratoriniai palyginimai:

  • Lietuvos tarplaboratoriniai lyginimai. Projektas Nr.LIETUVA.IL.001. Galinių ilgio matų kalibravimas mechaninio lyginimo būdu (2006);
  • Lietuvos tarplaboratoriniuose lyginimai Nr. VMT.IL.012 „Galinių ilgio matų kalibravimas mechaninio lyginimo būdu“  (2009).

Dalyvauta šiuose tarptautiniuose palyginimuose:

  • Dvišaliai palyginimai su BelGim, Baltarusija („Valstybinio galinių ilgio matų etalono dvišaliai palyginimai“, ribos nuo 0,1 mm iki 100 mm).  2014m.
  • Daugiašaliai EURAMET tarplaboratoriniai palyginimai EURAMET.L-K2 (EUROMET 602). Galinių ilgio matų kalibravimas mechaninio palyginimo būdu (angl. Calibration of gauge blocks by mechanical comparison). Ataskaita rengiama.
  • Daugiašaliai  EURAMET tarplaboratoriniai palyginimai  Nr.639 Galinių ilgio matų mechaninis kalibravimas (angl. Mechanical calibration of gauge blocks).

Valstybinį slėgio vieneto etaloną sudarantys prietaisai atkuria ir matuoja slėgį didesniu tikslumu, negu kiti Lietuvoje metrologinėse įstaigose ar ūkio subjektuose naudojami prietaisai.
Slėgio vertės, susietos su Vokietijos slėgio vieneto etalonu, perdavimas kalibruojant Lietuvos slėgio matavimo prietaisus, šalyje užtikrina vieningą slėgio matavimo sistemą.
Lietuvos valstybinio slėgio vieneto etalono matavimo ribose, AB “Vilniaus metrologijos centras” dalyvauja tarplaboratoriniuose palyginimuose, kurių teigiami rezultatai leidžia būti vienoje gretoje su kitų Europos šalių slėgio matavimo galimybėmis, pritraukiant ūkio subjektus, kuriems reikalingas slėgio srities sieties užtikrinimas kalibravimo būdu.
Slėgio vieneto etalonas valstybiniu patvirtintas 2008 m. sausio 9 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr.1400 „Dėl matavimo vienetų valstybinių etalonų patvirtinimo“ patvirtinto valstybinio slėgio vieneto etalono metrologinės charakteristikos:
Atkuriamo absoliučiojo ir manometrinio dujų slėgio ribos nuo 8 kPa iki 7 MPa, neapibrėžtis nuo 0,5 Pa iki 200 Pa. Manometrinio skysčio slėgio matavimo ribos nuo 0,5 MPa iki 500 MPa, neapibrėžtis nuo 0,03 kPa iki 52 kPa.

Etalono kompleksą sudaro stūmokliniai manometrai:

  • PG7601 dujas naudojanti matavimo sistema, absoliučiojo bei manometrinio slėgio matavimo ribos nuo 8 kPa iki 7 MPa;
  • PG7302 skystį naudojanti matavimo sistema, absoliučiojo bei manometrinio slėgio matavimo ribos nuo 0,5 MPa iki 500 MPa.
    Lietuvos valstybinis slėgio vieneto etalonas kalibravimo būdu susietas su Vokietijos valstybiniu slėgio vieneto etalonu (PTB).

Valstybinio slėgio vieneto etalono kompleksą sudarantys prietaisai naudojami:

  • perduodant slėgio vertę žemesnio lygio slėgio matavimo prietaisams kalibravimo būdu;
  • dalyvaujant tarplaboratorinių palyginimų matavimuose.

Dalyvavimas tarplaboratoriniuose palyginimuose:

  • Regioniniai raktiniai palyginimai COOMET.M.P-K1 tema: “Raktiniai palyginimai manometrinio slėgio diapazone (0,05 – 0,5) MPa“. Pilotuojanti laboratorija – VNIIM, Sankt-Peterburgas.
  • Regioniniai raktiniai palyginimai COOMET.M.P-K2 tema: “Raktiniai palyginimai hidraulinio slėgio iki 100 MPa diapazone“. Pilotuojanti laboratorija – VMT/VMC.
  • Regioniniai raktiniai palyginimai COOMET.M.P-K14 tema: “Valstybių slėgio vieneto etalonų raktiniai palyginimai manometrinio slėgio diapazone nuo 100 Pa iki 5 kPa“. Pilotuojanti laboratorija – PTB (Vokietija).
    Palyginimų rezultatai teigiami, ataskaitos publikuotos BIPM duomenų bazėje.
  • Dvišaliai tarplaboratoriniai palyginimai manometrinio slėgio diapazone iki 70 bar dujų terpėje tarp GUM (Varšuva) ir AB „Vilniaus metrologijos centras“. Pilotuojanti laboratorija – GUM. Palyginimų rezultatai teigiami.